- spragtas
- sprãgtas sm. (2) žr. sprigtas 1: Aš duosiu jum, ponas, tris spragtùs į nosį (ps.) Všt. Kai giltinė prie jo prisiartindavo, jis jai duodavo spragtą rš. Nekelk nosies! – atrėždavo tokiam. – Gausi spragtą, iš karto nuleisi! rš. 2. staklių metmenų veleno laikiklis, šuniukas: [Stakles] sudarė rėmai, 2 velenai, spragtas veleno krumpliams laikyti, balanos, rykštės, lenta audėjai atsisėsti LTEI440.
Dictionary of the Lithuanian Language.
